Uncategorized

Tora = Meile

Tora= Meile

Mato/Matthew 24:12

(LT-BTZ) Kadangi įsigalės neteisumas, daugelio meilė atšals.

(HRB) And because lawlessness shall have been multiplied, the love of the many will grow cold.

(KJV+) AndG2532 because iniquityG458 shall abound,G4129 theG3588 loveG26 of manyG4183 shall wax cold.G5594
G458
ἀνομία
anomia
an-om-ee’-ah
From G459; illegality, that is, violation of law or (generally) wickedness: – iniquity, X transgress (-ion of) the law, unrighteousness.

(RNKJV) And because iniquity shall abound, the love of many shall wax cold.

(RST) и, по причине умножения беззакония, во многих охладеет любовь;

(The Scriptures 1998+) “And because of the increase in lawlessness, the love of many shall become cold.

And then many will fall away and betray one another and hate one another. And many false prophets will arise and lead many astray. And because lawlessness will be increased, the love of many will grow cold.

Matt 24:10-12

And then many will fall away and betray one another and hate one another. And many false prophets will arise and lead many astray. And because lawlessness will be increased, the love of many will grow cold.

Matt 24:10-12

  • Vaidas Krasauskas Gal situo atveju tiktu naudoti zodis “istatymas.” Nes Tora – tai penkios pirmosios Mozes knygos, ir jose tikrai ne visur yra meile. Taciau Toroje yra “istatymas.”
  • Daina Kiss O meile ir yra istatymas, kaip be jo? Be istatymo “meile”- paleistuvyste.
    Meile be abipusio isipareigojimo=0
  • Vaidas Krasauskas Mano auksciau mintis: Tora yra knygu rinkinys, ir ji talpina istatyma.
  • Laima Briediene Vaidai ,Tora yra Dievo Instrukcijos ,Jo Mokymas …
  • Daina Kiss To·rah/ˈtōrə,ˈtô-,tôˈrä/
    noun
    (in Judaism) the law of God as revealed to Moses and recorded in the first five books of the Hebrew scriptures (the Pentateuch).

    [Hebrew tôrâ, law, instruction, from hôrâ, to throw, direct, teach, derived stem of yrâ, to throw, shoot; see wrw in Semitic roots.]

  • Vaidas Krasauskas Vadinasi, galiu visur NT zodi “nomos” versti Tora.
  • Daina Kiss Graiku teise tai tas pats kas Judeju Tora?

    Nomos, ( Greek: “law,” or “custom”, ) plural Nomoi, in law, the concept of law in ancient Greek philosophy. The problems of political authority and the rights and obligations of citizens were a major concern in the thought of the leading Greek Sophists of the late 5th and early 4th centuries bc. They distinguished between nature (physis) and convention (nomos), putting laws in the latter category. Law generally was thought to be a human invention arrived at by consensus for the purpose of restricting natural freedoms for the sake of expediency and self-interest. This view of law as arbitrary and coercive was not conducive to social stability, however, and thus was amended by Plato and other philosophers, who asserted that nomos was, or at least could be, based upon a process of reasoning whereby immutable standards of moral conduct could be discovered, which could then be expressed in specific laws. The dichotomy between the negative and positive views of law was never actually resolved.

  • Vaidas Krasauskas NT nomos tai yra Tora?
  • Daina Kiss Vaidai, ten virš jusų posto yra angliškas paaiškinimas ką reiškia graikiškas žodis nomos. Neapsimeskit, kad per naktį pamiršot anglų kalbą….
  • Vaidas Krasauskas Man reikia atsakymo “taip” ar “ne”.
  • Laima Briediene Vaidai ,NT sis zodis ‘nomos’ vartojamas apibudinti ivairius istatymus , ne tik Tora . Bet kadangi visur verciamas kaip “Istatymas” del to kyla daug painiavos . Pvz ,garsioji fraze “works of the law” ,kur dauguma supranta kaip Dievo Istatyma ,reiskia visai ka kita .
  • Vaidas Krasauskas Works of the law = Toros darbai/istatymo darbai, viskas, kas istatymo knygoje surasyta. Straipsnis neteisingas daro isvadas.
  • Daina Kiss “Taip” ar “ne” sako prie “altoriaus. Graikiškas žodis nomos NE tos pačios prigimties kaip Judėjų Tora. TAIP, nes Graikai neturi kito žodžio. Tinka?
  • Vaidas Krasauskas Tinka, bet kazkas siame forume versdavo “istatyma” Tora berods Jono laiskuose.
  • Vaidas Krasauskas As asmeniskai verciu works of the law.
  • Daina Kiss Jonas buvo žydas, jo galva mąstė pagal žydų abėcėlę. Žydams Tora įstatymas. Graikams…Nu nežinau, ten dictionary aiškina…labai painu, suprask kaip nori.
  • Vaidas Krasauskas Mokslininkai sutaria, kad pirmojo amziaus judaizmas buvo itin helenizuota religija.
  • Daina Kiss Teisingai, mokslininkai tam ir yra, kad tartūsi. Judaizmas ne tik pirmam amžiuje klaidžiojo po pievas. Ne veltui Babilone atsidūrė.
  • Vaidas Krasauskas Tai va tada ir man klausimas iskyla. Kai kurie siame forume bando grazinti krikscionybe prie jos hebrajisku saknu, bet jeigu pirmojo amziaus judaizmas buvo labai graikiskas, ir krikscionybe gime tokioje graikiskoje judaizmo aplinkoje, tai kur mes galime grizti, nebent i graikiska judaizma, bet ne i “pure Torah” mokyma, isvystyta metodika po Apsvietos.
  • Daina Kiss Nu čia jau per daug pavarei, tamsta. Judėjai, žinoma, irgi žmonės, tos įtakos iš šono juos gerokai apkarpė, bet Dievas ne melagis, sykį pasirašęs vien pusę sutartį su tauta, pakratydavo ją gerai už kojų, kai visai nuklišendavo į dykumas, bet palikdavo branduolį. Matai, ir šiandien jie sau Judėjai, ne visi, žinoma žydai, kurie save tuo pavadinimu vadina, bet gryžti yra kur. O Graikai tai mūsų kaulų čiulpuose, bandai gręžtis, o DNR traukia atgal…bet, Dievą mylintiems nieko nėra neįmanomo.
  • Vaidas Krasauskas Mano teze: pirmo amziaus judaizmas ir krikscionybe yra helenistines religijos. Vadinasi, turime grizti prie helenizmo.
  • Daina Kiss Nu kur tamsta gryši, jug sėdi toj helenoj nuo galvos iki kojų. Tai geriau grįžk į viduramžius, ten skaito tau dėdės lotyniškai, o pats tik būrų kalbą moki…krapštai sau nosį ir svajoji apie rojų… Jokio galvos skausmo.
  • Vaidas Krasauskas Be abejo. Klasikinis protestantizmas galingas dalykas – duoda unikalu uztikrintuma tikejimu.
  • Daina Kiss Drysčiau suabejoti unikaliu klasicistiniu ar džaziniu pro-testo-izmu. užtikrintas pasitikėjimas…aha, iki pirmo skersgatvio.
  • Laima Briediene Vaidai ,yra skirtumas ,kaip parasytas ir isverstas zodis NOMOS . Graikiskame tekste yra ‘nomos’ su zymimuoju artikeliu ir be artikelio ,tai keicia savoka , bet vertejai visur vercia i anglu k . su artikeliu .
    Beje , talmudas irgi vadinamas istatymu (oral law) …

    Laima Briediene's photo.
  • Laima Briediene Idomus straipsnis
    http://www.ancient-hebrew.org/holyassembly/chapter12.html

    When Christians are asked “Is the Law (Torah), as found in the Old Testament, to be kept by New Covenant believers today”? A variety of answers are given such as the following. “No, we are under grace and not the law”. “The only law we have to keep in the New Covenant is to love God and man”. “The l…
    ANCIENT-HEBREW.ORG
  • Vaidas Krasauskas Taip kaip tada versti lietuviskai?
  • Daina Kiss Vardus, pavadinimus ir savokas, kurios neturi atitikmens kitoje kalboje (verciamojoje), turetu is vis neversti, sitie zodziai turetu stoveti patys uz save ir liudyti pirmine savo reiksme, o ne buti “isversti” i isvirkscia savoka.
    Todel, new age kriksc
    ionys, “issiaiskine” terminus pagal poreiki, bet ne pagal esme, sukure graiku-helesnistine religine kultura, ir sekmingai toliau ignoruoja tiesa.
    Pav.: zodis abbiocco(italiskai) reiskia geda valgyti daug (big(xxxl mack, ir pan…), bet amerikieciai tokios savokos neturi ir tokiu jausmu nejaucia pietaudami is is pilnos puses metro lekstes…
  • Vaidas Krasauskas Daina Kiss, pasikartoju: zodziai neturi reiksmes, jie bereiksmei, jie turi vartojima. Vartojimas sukuria reiksme zodziams.

    Nors nesu amerikietis, jau gyvendamas Lietuvoje edziau kaip kiaule ir meciau lekstes is pilnos puses, panasiai kaip kretieciai apibudinami Pauliaus. “Rajunai!”

  • Daina Kiss Vaidas Krasauskas, jeigu mes rašinešim bereikšmes raides, niekad nesusikalbėsim. Net jeroglifai turi reikšmę. Žodžių Vartojimas gali buti neteisingas, tokiu atveju atsiranda žargonai. Tai va. Sakai vieną, mintyje turi kitą, tai yra vartojimas ne pagal paskirtį.
    9 hrs · Unlike · 1
  • Vaidas Krasauskas Ludwig Wittgenstein teisingai parode pasauliui, kad zodziai bereiksmiai be jo vartojimo konteksto, ivesdamas termina “language game.”

    The famous example is the meaning of the word “game”. We speak of various kinds of games: board games, betting games, sports, “war games”. These are all different uses of the word “games”. Wittgenstein also gives the example of “Water!”, which can be used as an exclamation, an order, a request, or as an answer to a question. The meaning the word has depends on the language-game in which it is used. Another way Wittgenstein puts the point is that the word “water” has no meaning apart from its use within a language-game. One might use the word as an order to have someone else bring you a glass of water. But it can also be used to warn someone that the water has been poisoned. One might even use the word as code by members of a secret society. – wiki

  • Vaidas Krasauskas Tas pats gali buti su sakiniais:

    Wittgenstein does not limit the application of his concept of language games to word-meaning. He also applies it to sentence-meaning. For example, the sentence “Moses did not exist” (§79) can mean various things. WittSee More

    8 hrs · Unlike · 1
  • Laima Briediene Teisingai ,Vaidai, zodzius ir sakinius teisingai suprasti galime tik kontekste ! Tas pats galioja ir Biblijiniams terminams
    7 hrs · Like · 1
  • Vaidas Krasauskas Amen! Butent ta ir sako Wittgenstein. Bet norint buti dar saziningesniu – evangelikai ir hebrew roots tradicionalistai turi skirtinga zodyna, kuri vartoja labai skirtingai. Ir tas zodynas “makes sense” tik musu tikinciosiose bendruomenese.
    7 hrs · Unlike · 1
  • Daina Kiss Ką daryti, kad nebūtų skirtingų “sense,” ten kur jos neturi būti? Mokytis originalo kalbą ir adaptuoti mąstymą į ancient hebrajų ?
  • Laima Briediene Galima mokytis originalo kalba ,sveikintina . Ir taip pat galima prasyti Dievo ,kad duotu “common sense”
    5 hrs · Edited · Like · 2
  • Daina Kiss Laima, visi gi sakosi prasa Dievo to “common sence”, ir dar su kokiu ikarsciu. Kaip gi tas sence toks skirtingas gaunasi, net 34.000 denominaciju su savo “sence”. Cia kazkas daugiau nei tai. KAS?
  • Laima Briediene Daina ,manau ,yra daug priezasciu ,kodel yra tiek daug skirtingu denominaciju ir nuomoniu . Bet juk yra daug skirtingu nuomoniu ir tarp tu ,kurie moka originalo kalbas? Dauguma zydu ,nors ir moka hebraju kalba ,nepagauna esmes ,atmeta tai ,kas svarbiaSee More
    2 hrs · Like · 1
  • Daina Kiss Sutinku, kad reikia Dievo Dvasios Vedimo. Kokios dvasios vedžioja ir sėja skirtumus? TIESA JUG VIENA.
    Dilema. Kas atsakys? *
    2 hrs · Unlike · 2
  • Laima Briediene Principas zinomas – “Skaldyk ir valdyk” …Divide and conquer ( rule) — “Divida et Impera” . Julius Cezaris ji sekmingai naudojo, ivairus politikai tebenaudoja … Principas,paimtas is Dievo priesininko .
    Divide and conquer
    The phrase is attribute
    d to Philip II, king of Macedon (382-336 BC), describing his policy toward the Greek city-states. In politics, divide and rule (also known as divide and conquer) is referring to a strategy of gaining and maintaining power based on the fact that many smaller opponents are easier to manage than one larger one.
    The strategy includes:
    * breaking up power alliances into smaller chunks that are easier to subdue/manage
    * preventing small power groups from linking up and becoming more powerful

    Effective use of this technique allows those with limited power to control those who collectively would have had a lot more influence.

  • Daina Kiss Na taip, susidaro toks vaizdelis, kad valdzia uzurpaves vienetas, leido, arba pats inspiravo dalybas, mazi elementai nepajegus tureti balso, vieni pries kitus pasipute is betiksles agorancijos, kuri taipogi kurstoma specialiai, ir rezultate keli tukstantmeciai vaiksciojimo po dykuma grupelemis. Bet dabar, regis, viskas ima deliotis geometrine progresija atgal, nes, turbut, pribrendo laikas kovai, kuri bus nukreipta pries tiesos saltini, kad ateitu galutinis zlugimas. Bent toks scenarijus tvyro ore. O gal Holivudas jau pastate ka nors panasaus? Ten, kaip taisykle, rytojaus ivykiai pateikiami kaip oru prognoze.

    Holly·wood (kokia keista reiksme pazodziui isvertus?) medinis dievas?

  • Vaidas Krasauskas O as pasitikesiu YHWH, kuris labai idomiai save apreiske Jobo knygoje. Jis naudoja Setona kaip savo iranki. Taip, Setonas skaldo, bet tai vyksta su Dievo leidimu ir jo valioje.
    1 hr · Unlike · 1
  • Laima Briediene Taip ,Vaidai, Dievas leidzia veikti setonui ,tikriausiai del to ,kad nori isbandyti mus . Bet ar tikrai Dievo valia ,kad mes pasiduotume setonui ? Ar Dievas nori musu nuopuoliu ir susiskaldymu ?
    Ir kodel mes meldziames : “teesie Tavo valia zemeje ,kaip Danguje ” (Thy will be done on this earth as it IS IN HEAVEN) ? Ar Dievas nenori ,kad zemeje butu taip ,kaip danguje ,kur nera setono itakos ?
Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s